Operatyvioji atmintis (RAM)

Kaip pasirinkti operatyviąją atmintį

Operatyviąją atmintį (RAM) rinkitės pagal motininę plokštę: nuo jos priklauso, ar tiks DDR4, ar DDR5 moduliai, o jos specifikacijoje nurodyta, kokią talpą ir dažnį ji palaiko. Kasdieniam darbui pakanka 16 GB, o žaidimams rinkitės 32 GB – geriausia dviejų vienodų modulių rinkinį.

DDR4 ar DDR5?

DDR4 ir DDR5 moduliai turi po 288 kontaktus, bet jų išpjovos yra skirtingose vietose, todėl į netinkamą lizdą modulis neįsistatys. AMD AM5 ir Intel LGA1851 plokštės naudoja tik DDR5, AM4 – DDR4, o LGA1700 plokštės gaminamos su DDR4 arba su DDR5 lizdais. DDR5 moduliai paprastai veikia 4 800–8 000 MT/s dažniu, DDR4 – 2 133–3 600 MT/s. DDR3 moduliai tinka tik senesniems kompiuteriams su DDR3 lizdais.

Kokios talpos reikia?

Naršymui, biuro programoms ir mokslams pakanka 16 GB, o 8 GB užtenka tik paprasčiausioms užduotims. Žaidimams, nuotraukų redagavimui ir vaizdo montažui rinkitės 32 GB, o 3D modeliavimui ir virtualioms mašinoms – 64 GB ar daugiau. RAM kaina labiausiai priklauso nuo talpos ir dažnio, tačiau pirmiausia rinkitės pakankamą talpą: kai atminties trūksta, kompiuteris sulėtėja labiau, nei jį pagreitintų didesnis dažnis.

Vienas modulis ar rinkinys?

Stacionarių kompiuterių procesoriai dažniausiai valdo atmintį dviem kanalais, todėl du vienodi moduliai (pvz., 2 × 16 GB) gali perduoti iki dviejų kartų daugiau duomenų per sekundę nei vienas 32 GB modulis. Rinkinio talpa – visų jo modulių suma. Rinkinio moduliai išbandyti kartu, todėl patikimiau veikia nurodytu dažniu nei atskirai pirkti moduliai, o keturi DDR5 moduliai dažnai veikia mažesniu dažniu nei du. Į kuriuos lizdus įstatyti du modulius, nurodyta plokštės instrukcijoje.

Ką reiškia dažnis ir CL?

Dažnis rodo, kiek milijonų perdavimų per sekundę atlieka modulis: pavadinimuose jis dažnai rašomas MHz, nors tiksliau – MT/s. CL – delsa taktais, o takto trukmė priklauso nuo dažnio, todėl modulius lyginkite pagal abu skaičius: CL × 2 000 / dažnis = delsa nanosekundėmis. Pavyzdžiui, DDR5-6000 CL30 ir DDR4-3200 CL16 delsa ta pati – 10 ns. Didesniu nei bazinis JEDEC dažniu moduliai paprastai veikia tik BIOS nustatymuose įjungus XMP arba EXPO profilį, o tokį dažnį turi palaikyti ir plokštė, ir procesorius.

Nauji ir atnaujinti RAM moduliai

Atnaujintas RAM modulis – anksčiau naudotas modulis, kurį patikrino ir paruošė mūsų serviso specialistai. Testų nepraėjusių modulių neparduodame. Priedai ir pakuotė gali būti neoriginalūs, galimi nedideli kosmetiniai defektai, o būklė ir garantija nurodytos prie kiekvienos prekės. Kitų senesniam kompiuteriui tinkamų dalių yra atnaujintų kompiuterių komponentų kategorijoje.

Dažni klausimai apie operatyviąją atmintį

Kaip padidinti kompiuterio RAM?

Pirmiausia sužinokite, kokio tipo atmintį naudoja plokštė (nurodyta jos specifikacijoje) ir ar yra laisvų lizdų – užimtų lizdų skaičių rodo Windows užduočių tvarkytuvės skirtukas „Našumas“. Jei lizdas laisvas, pridėkite tokio paties tipo, talpos ir dažnio modulį, o jei ne – pakeiskite visą atmintį didesnės talpos rinkiniu. Kompiuterių servise Kaune ir Vilniuje padėsime parinkti tinkamą atmintį – darbus pradedame tik jums patvirtinus kainą.

Ar ši atmintis (RAM) tiks nešiojamam kompiuteriui?

Ne. Nešiojamiems kompiuteriams gaminami trumpesni SO-DIMM moduliai: DDR4 SO-DIMM turi 260, DDR5 SO-DIMM – 262 kontaktus, o stacionarių kompiuterių DDR4 ir DDR5 moduliai – 288. Be to, dalis plonų nešiojamų kompiuterių turi prie plokštės prilituotą atmintį be laisvo lizdo. Tinkamų ieškokite tarp SO-DIMM atminties modulių, o tipą ir dažnį patikrinkite kompiuterio specifikacijoje.

Ar stacionariam kompiuteriui tiks ECC RAM?

Priklauso nuo modulio. Registruoti (RDIMM) serverių moduliai įprastose plokštėse neveikia, nes šios naudoja nebuferizuotus (UDIMM) modulius. ECC UDIMM moduliai dažniausiai veiks, bet klaidas taisys tik tada, kai ECC palaiko ir plokštė, ir procesorius. DDR5 aprašymuose minimas „On-Die ECC“ – klaidų taisymas lusto viduje, o ne ECC atmintis. ECC UDIMM ir RDIMM modulių ieškokite tarp serverių atminties modulių.